Aušra Maldeikienė, Author at AUŠRA MALDEIKIENĖ - Page 14 of 34

Atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus, Prenumeruoti naujienas

Naujausi komentarai

Melo Ekonomika, Alma literra, Vilnius,puslapiai. Lygiagrečiai turi būti organizuotas ir racionalus surenkamų mokesčių naudojimas.

Kvailių gaudymas drumstame koronaviruso vandenyje Teisingiau, — melo ir gandų, kuriems platinti puikias sąlygas sukūrė tos pačios technologijos. Tad šiame trumpame komentare norėčiau apžvelgti testavimo rezultatus bei iškelti klausimą, ar būtina plėsti testavimo apimtis, kaip tai siūlo politikai.

Deja, sukurptą dabartinį valstybės modelį bei daugelį su mokesčiais susietų įstatymų sunku apibūdinti kaip atitinkančius piliečių ir visuomenės interesus. Pradedant kalbėti apie Lietuvos mokesčių sistemines ydas, būtina priminti politinės ekonomijos seniai žinomą tiesą: visos įmanomos apmokestinimo sistemos tėra ideologijos, tam tikros tikėjimo struktūros, kurias dėl savo vidinių įsitikinimų renkasi šalys ar individai, norėdami surinkti pinigų savo veiklai finansuoti.

Nors variantų gali būti begalės, visus juos galima išgryninti iki trijų pagrindinių sistemų.

pasiruošęs uždarbis internete

Dalis politikų ir ekonomistų remiasi pajėgumo mokėti ideologija, kurioje neginčytinai tvirtinama, kad turtingieji gali mokėti daugiau, reikalaujama progresinio pajamų ir turto apmokestinimo. Ištakos aptinkamos A. Demagogijos elementas čia akivaizdus: na ir kas norėtų, juolab siūlytų, daugiau apmokestinti tuos, kurie negali mokėti?

Mykolas Krupavičius VISUOMENINIAI KLAUSIMAI

Tiesa, galima rimtu tonu aiškinti, kad kažkas, kas tau svarbus koks nors viešbučio ar sporto klubo savininkas, kompiuterių pirkėjas ir pan. Panašia logika remiasi Lietuvoje įprastas argumentas, kad mokesčių mokėsime daugiau, kai galėsime.

Kaip tik konkrečių sugebėjimo mokėti kriterijų stygius tokius garsius mokesčių sistemų tyrėjus atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus Louisas Kaplowas, Tomas Griffithas ar Louisas Eisensteinas ir privertė ironiškai apibendrinti, kad tokiuose samprotavimuose nėra turinio, išskyrus pataikavimą išsisukinėjimo retorikai.

Kita, Lietuvoje, atrodo, populiariausia, nes labai aktyviai peršama, yra kliūčių ir atgrasymo ideologija. Ja besiremiantys aktyviai dėsto, kad mokesčiai mažina darbo ir taupymo paskatas ir taip esą pažeidžia visų interesus. Ši idėja susijusi su pasiūlos skatinimo ekonomine religija, kurioje aiškinama, kad visas gėris esą kyla iš pasiūlos t. Deja, jokie faktai nepatvirtina, kad esama koreliacijos tarp mokesčių mažinimo ir efektyvesnio ekonomikos funkcionavimo.

Pavyzdžiui, JAV ekonomika neįtikimai sparčiai augo šeštąjį dešimtmetį, kai ribinis mokesčių tarifas siekė 91 proc. Labai aktyviu tokios ideologijos propagandos laikotarpiu, kai Didžiąją Britaniją valdė Margaret Thatcher, ekonomikos produktyvumas jos paslaugų sektoriuje padidėjo tik 1,25 proc.

  1. Dvejetainių opcijų poros
  2. Skiriu už Tėvynės laisvę kovojantiems ir kenčiantiems lietuviams.
  3. Dvejetainiai variantai su geresnėmis sąlygomis
  4. biudžetas, gydytojų atlyginimai, vaistai, pacientai, rezervas - grindims.lt
  5. Pasirinkti patikimą dvejetainių opcionų brokerį

Nerandama ir ryšio tarp mokesčių tarifų kapitalui ir ekonominio augimo. Daugybė tyrimų rodo, kad mokesčių nulemtas iniciatyvos slopinimas taip pat yra tik gražios retorikos, o ne tikrovės fenomenas.

Išties kodėl tas, kurio gyvenimas pajungtas turėjimo ir gavimo siekiui, padidėjus mokesčiams, atvirkščiai, nepradės dirbti dar daugiau, nes jo laimės paukštė tolsta? Nors lengviausiai paneigiama faktais, ši ideologija visada pati agresyviausia. Jos apologetams matyt, todėl, kad tie, kurie ja remiasi, yra itin orientuoti į turtą bei turėjimą ir jaučiasi galintys daugiausia prarasti bet kokios kalbos apie tai, kad turtingieji turėtų mokėti daugiau, automatiškai virsta mažų mažiausiai metų Rusijos revoliucijos pasikartojimu ar XV amžiaus nuvarymu nuo žemės Anglijoje.

Trečioji — vienodo apmokestinimo — ideologija remiasi prielaida, kad individai, kurių padėtis analogiška, turi būti apmokestinami vienodai.

Idėja taip pat neturi realiai pamatuojamo turinio, mat nėra kriterijų, kurie individus leistų vertinti kaip visiškai lygius. Tarkim, turime vienodą apmokestinimą: visi moka tuo pačiu tarifu. Tokia logika sugriūva, kai pagalvoji, kad gal vienas iš dviejų identiškų pajamų atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus, tarkim, gali turėti įgimtą negalią, taigi jo išlaidos vien tam, kad galėtų dirbti, yra gerokai didesnės.

Arba, tarkim, vienas neturi vaikų, o kitas turi, tad pajamos pasidalija skirtingam žmonių skaičiui.

Taigi iš pradžių tektų labai aiškiai apibrėžti, kas yra lygybė, ir tik paskui kalbėti apie mokesčius, bet jeigu iki mokesčių jau yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos apmokestinama, vienodo apmokestinimo argumentas nebetenka prasmės. Modernioje demokratinėje erdvėje atviras savanaudiškumas nėra populiarus, tad ieškoma ir randama priežasčių, kodėl tas ar kitas turėtų mokėti mažiau ar, atvirkščiai, daugiau.

Taigi interesų grupės plėtoja racionalių argumentų kalbą, kuri pamažu transformuojasi į tam tikrą įtikinėjimo ir argumentų sistemą, taigi tam tikrą ideologiją.

Komentuoti:

Ekonomikos mokslo atsakas labai paprastas. Mokesčiai yra esminis bet kokios valstybės ir apskritai bet kokios institucionalizuotos politinės galios atributas.

Redakcijos ir administracijos adresas: Kaunas, Laisvės Alėja 41b.

Pastarosios pasekmė — valstybės civilizuotumas. Taigi mokesčiai mūsų laikais yra mokestis už modernią visuomenę, tad jei nori gyventi žmoniškoje aplinkoje, turi susimokėti. Civilizacijai griūvant turintis daugiau visada praranda daugiau, tad gal verta remtis tikėjimu, kad ir mokėti jam reikia daugiau. Tik tiek. Kaip apskaičiuojamos pajamos?

Pajamos nėra ir tai, ką gauname pardavę, pavyzdžiui, automobilį ar butą. Tai viso labo įplaukos, kurios pajamomis taptų tik tada, jei parduotume brangiau, nei kažkada įsigijome, ir pajamos būtų tik ta įplaukų dalis, kuri būtų gauta iš didesnės pardavimo kainos atėmus mažesnę pradinę įsigijimo kainą.

Na, automobilio įsigijimo atveju tokią situaciją sunkiai įsivaizduoju. Net jei kalbėsime, pavyzdžiui, apie būstą, tai irgi vertinant iš istorinės perspektyvos pajamos būtų greičiau išimtis nei taisyklė, ypač įvertinus, kiek kainuoja būsto kokybės palaikymas. Analogiškai ir vertybinių popierių pardavimas pigiau, nei jie buvo įsigyti, piniginę papildo, bet pajamų nesukuria.

atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus dvejetainiai variantai nordfx atsiliepimai

Vartojimas čia suprantamas kaip visų prekių ar paslaugų įsigijimas pirkimastačiau svarbu tai, kad į vartojimą neturi būti įskaičiuota tai, kas priskiriama kapitalo išlaidoms; be to, būtina įvertinti nusidėvėjimą.

Kalbant labai apskritai, žmogaus pajamos yra jo ekonominio pajėgumo prieaugis tam tikru apibrėžtu laikotarpiu. O kalbant apie apmokestinimą, reikia turėti omeny ekonominių pajamų apmokestinimą, atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus dar iki bet kokių mokesčių sistemos kūrimo privaloma aiškiai apibrėžti, kas laikoma pajamomis. Nesileidžiant į įdomius, bet sudėtingus ir, tikėtina, nuo temos nuvesiančius niuansus, lieka apibendrinti, kad elementari logika ką jau kalbėti apie subtilesnius teisingumo ar ekonominės elgsenos klausimus sakytų, jog visiems šalies gyventojams tie pajamų kriterijai turėtų būti vienodi.

Ar tikrai taip? Yra daugybė tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad taip toli gražu nėra. Viename savo straipsnių iškart po metų Seimo rinkimų, kai krizei gilėjant prasidėjo mokesčių reforma, galiausiai sumažinusi turtingesnių žmonių mokamus mokesčius dėl to, kad gyventojų pajamų tarifas sumažėjo nuo 24 iki 21 proc. Tai iš dalies įvyko, pamažu visuomenei suvokiant, kad vadinamosios Seimo narių kanceliarinės išlaidos, jeigu jos nėra tinkamai įforminamos, yra tiesiog papildomos jų pajamos, apmokestinamos nuliniu tarifu.

Vis dėlto esminis atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus, kuris netiesiogiai tame tekste buvo paviešintas, taip ir liko nepastebėtas: kokios išties yra realios kai kurių kandidatų į Seimo atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus pajamos ir ar galime nustatyti, koks jų mokesčių tarifas? Tai tarsi patvirtino oficialiai ir viešai skelbiamos minimų asmenų deklaracijos.

signalas apie galimybes android

Knygoje pateikta konkrečių metų kadencijos Seimo narių pajamų ir mokesčių analizė. Gyventojų mokesčiai: litų versus atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus litų Pajamos, nors ir svarbu, bet tai tik pradžia. Dalis pajamų virsta mokesčiais, ir jei kam nors gavus pajamų suteikiama mokesčių mokėjimo privilegijų, o bendromis gėrybėmis tie žmonės naudojasi vienodai, tuomet lengvatas gaunantis asmuo išlošia.

Konkretus pavyzdys: vienas žmogus per metus gauna ,39 lito, o jo mokesčiai šalies biudžetui sudaro litą. Sakysite, nesąmonė? Deja, tai susiklosčiusios ekonominės sistemos detalė. Pateikdamas savo deklaraciją per rinkimus į Vilniaus miesto savivaldybę Vilniaus eksmeras Vilius Navickas deklaravo uždirbęs kaip tik kriptovaliutų augimo rinka lito ir sumokėjęs pasirinkimo laikas mokesčių.

Jei tais pačiais metais, kai gyventojų pajamų mokestis buvo 27 proc. Taigi turime konkretų pavyzdį, kai viena pajamų rūšis yra išaukštinta šiuo atveju verslo liudijimaso kita — nužeminta. Lietuvoje galioja keletas tarifų, taikomų gyventojų pajamų mokesčiams.

atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus

Plačiausiai paplitęs 15 proc. Išversiu į žmonių kalbą. Ši gyventojų grupė Lietuvoje laikoma itin pasiturinčia, nesvarbu, ar jie turi ir kiek turi nors dešimt… vaikų, ar yra pasiėmę būsto paskolą nebent spėjo tai padaryti iki metųmokesčiams atiduoda gerokai daugiau nei 42 proc. Jei samdomo darbuotojo pajamos minėtos sumos neviršija, tuomet mokesčio tarifas yra šiek tiek mažesnis.

Lengvatose ar priešingai, mokestinėse baudose slepiasi daugybė problemų. Tarkim, bendra taisyklė, kad žmogus, gaunantis atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus iš individualios veiklos, moka 5 proc. Kodėl žmonės, kuriems būtinas labai rimtas ilgametis išsilavinimas, moka tris kartus didesniu tarifu, suvokti sunku.

Valdžia aukoja pacientus

Nebent manysime, kad tai bauda už išsilavinimą nėra čia ko per daug išsišokti, tiesa? Panašių išimčių daugybė, nes apmokestinamos ne pajamos, o skirtingos veiklos rūšys, vienas išaukštinant, kitas, priešingai, pažeminant.

Toliau knygoje, lentelėje pateikiami mokesčiai, kuriuos sumoka Lietuvos gyventojas, priklausomai nuo to, ką, kaip ir kur jis veikia. Santaupų apmokestinimas — dalykas klampus, nes lyg ir baudžiama už tai, kas ekonomikoje atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus laikoma gėriu ir galiausiai virsta verslo investicijomis, kurios galėtų praturtinti visuomenę. Tokiu atveju galime turėti situaciją, kai, pavyzdžiui, koks nors labai turtingas žmogus, investuodamas į Lietuvos vertybinius popierius, gauna neapmokestinamų pajamų, ir jeigu neturi kitų pajamų, naudojasi bendra šalies infrastruktūra, jos išlaikymą permesdamas žmonėms su labai mažomis pajamomis.

Beje, nepamirštame turtingesniųjų pamaloninti signalai dvejetainiams opcionams mokestinėmis lengvatomis už gyvybės draudimą jei pajamos nedidelės ir šeima gausesnė, toks draudimas sunkiai įkandamastrečios pakopos pensijų kaupimą ir daugiau grąžiname už įmokas studijoms. Kokios išvados? Žinodami bendrą kainų lygį, taip pat galime teigti, kad visi šie žmonės neturi didelių taupymo galimybių, tad viską, ką gauna viena ar kita forma, suvartoja, tad apie penktadalį savo pajamų skiria PVM mokėti.

Taigi pateikti duomenys kokia jų atimdamas papildomas pajamas iš aligatoriaus, spręsti sunku dėl nepateikiamo metodikos aprašo aiškiai rodo pirmą esminį Lietuvos mokestinės sistemos bruožą: tai sistema, kur didesnė mokesčių našta tenka samdomiems darbuotojams, gaunantiems mažesnes ar net itin kuklias pajamas.

Progresiniai versus esami mokesčiai Nuolat iškylantis progresinių mokesčių klausimas irgi turi keletą aspektų. Jeigu, kaip aiškina dažnas politikas ir net įvairūs ekspertai, manytume, kad progresinė mokesčių sistema susiformuoja tada, kai didėjant pajamoms didėja mokesčiais sumokama pajamų dalis, tuomet akivaizdu, jog Lietuvoje tokia samdomų darbuotojų apmokestinimo sistema veikia jau labai seniai.

pasirinkimo sandorių apskaitos tvarka

Šis dydis gaunantiems mažesnes pajamas galiausiai palengvina mokesčių naštą. Kita vertus, kaip logiškai pažymi R. Atitinkamai prastėja ir paskatos jai mokėti.

prekybos centrai gerchik

Kalbant rimčiau, pati litų suma savaime nieko nereiškia. Tarkim, litų uždirbo vyras, kuris išlaiko 5 vaikus ir nedirbančią žmoną su mažu vaikeliu ant rankų.