Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS)

Pasirinkimo strategija 2020 m. Apie m. ES fondų investicijas | Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje

užsidirbti pinigų jaunoms motinoms internete

Gyventojų socialinis elgesys veiksniai. Sporto infrastruktūra 4. Stiprybės, pasirinkimo strategija 2020 m, galimybės, grėsmės 4. Strateginės išvados 5. Tikslai, galimybė iš pinigų, priemonės, veiksmai, jų rezultatai ir vertinimo kriterijai 6.

Strategijos įgyvendinimo kontrolė. Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai efekto kriterijai Suaugusieji gyventojai, kurių fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomendacijas: dabartinė reikšmė metais — 23 procento; siektina reikšmė metais — 36 procento.

Vaikai ir paaugliai, kurių fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomendacijas: dabartinė reikšmė metais — 42,6 procento; siektina reikšmė metais — 55,6 procentai.

TIKSLAI ir jų įgyvendinimo vertinimo kriterijai 1 tikslas Sistemingai didinti visuomenės suvokimą, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė, populiarinti fizinį aktyvumą įvairiuose gyventojų sluoksniuose, vykdyti veiksmingą stebėseną ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų bendrosios kultūros dalimi. Rezultato kriterijai: 1. Savarankiškai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalis Vilniaus mieste sudaro: Dabartinė reikšmė m.

Organizuotai sportuojančių gyventojų dalis Vilniaus mieste sudaro: Dabartinė reikšmė m. Vykdomi  Vilniaus miesto gyventojų fizinio aktyvumo sociologiniai tyrimai  —  kas m. Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas universalių sporto klubų, kaip pirminės sporto grandies struktūros, sparčiam vystymuisi.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Įsteigta Kūno kultūros ir sporto taryba — tarpžinybinė m. Įsteigtas Sporto visiems centras Dabartinė reikšmė m. Sukurta informacinė sistema apie sporto ir sveikatingumo paslaugas teikiančias organizacijas, centrus ir klubus, apie mieste vykstančius sporto renginius ir viešai paskelbta plačiai visuomenei prieinamose interneto svetainėse — m.

Įsisteigę ir veikiantys sporto klubai Dabartinė reikšmė m. Kvalifikacijos kėlimo kursų visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo programų rengėjams skaičius per metus  — 2.

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Perkvalifikavimo kursų ir kursų dalyvių skaičius per metus — 3. Aukštos kvalifikacijos sporto specialistų skaičius,  savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriuje — 4 tikslas Sukurti efektyvią talentingų sportininkų atrankos sistemą, sudaryti jiems tinkamas sąlygas didelio meistriškumo kėlimui,  sporto pasiekimais didinti Vilniaus miesto tarptautinį konkurencingumą, organizuoti tarptautinius sporto renginius, sporto pasiekimais garsinti Vilniaus miestą.

pasirinkimo strategija 2020 m kriptovaliutos nusikaltimas

Plėtojamų  strateginių sporto šakų skaičius — 10  m. Didelio meistriškumo sportininkų  skaičius Vilniaus miesto sporto mokyklose Dabartinė reikšmė m.

Dėl Lietuvos inovacijų – metų strategijos

Lietuvos  olimpinės rinktinės narių ir olimpinės pamainos sportininkų — vilniečių skaičius — Organizuotų sporto varžybų skaičius. Dabartinė reikšmė m. Vykdytų mieste tarptautinių pagal tarptautinių federacijų kalendorius varžybų renginių skaičius. Olimpinių žaidynių ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininkų skaičius jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų kategorijose olimpinėse pasirinkimo strategija 2020 m.

Sporto klubų, rengiančių didelio meistriškumo pasirinkimo strategija 2020 m strateginėse ir pagrindinėse miesto sporto šakose skaičius Dabartinė reikšmė m. Sporto infrastruktūros objektų, tenkančių  10 gyventojų Vilniaus mieste, skaičius: Dabartinė reikšmė m.

Visose seniūnijose pasirinkimo strategija 2020 m minimali sporto infrastruktūra, skirta universalių sporto aikštelių, tenkančių 10 gyventojų, skaičius m. Didelio meistriškumo sportui pastatytų renovuotų bazių skaičius. Kūno kultūros ir sporto plėtotės  strategija kiek uždirba 2 namo programa vadinama — Strategija — tai pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo būdai, skirti Vilniaus miesto gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui,  gyvenimo kokybės gerinimui, talentingų sportininkų paieškai  ir jų meistriškumo ugdymui.

Strategija nustato gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo, sportininkų ugdymo kryptis Vilniaus mieste, strategijoje laikomasi populiacinio, apimančio daugelį sektorių, ilgalaikio, integruoto ir paremto visuomenės sveikatos mokslo įrodymais požiūrio. Taip pat laikomasi ekologinio požiūrio, t. Darnaus  miesto  vystymuisi būtinos naujovės ir pokyčiai, kurie skatintų pažangą ir nuolatinį tobulėjimą.

Darniame mieste, kokiu ruošiasi tapti sostinė Vilnius, šalia įvairių vystymosi sričių  tinkamą vietą turi užimti kūno kultūros ir sporto veikla. Šios Strategijos objektas — Vilniaus miesto gyventojų fizinis aktyvumas, su fiziniu  aktyvumu susijusi gyventojų sveikata ir jos stiprinimas, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymas, bei teigiamo  Vilniaus miesto įvaizdžio formavimas. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dėl informacinių technologijų, transportopriemonių bei urbanizacijos yra dirbtinai suvaržomas fiziologiškai būtinas fizinis krūvis — reguliarūs fiziniai pratimai ir judėjimas, sportiško gyvenimo įgūdžiai yra būtini.

Skandinavijos ir kai kuriose vidurio Europos šalyse šiose programose dalyvauja net du trečdaliai gyventojų. Panaši programa pradėta įgyvendinti ir plėtojama Lietuvoje, tačiau ji negali būti atsieta nuo visos kūno kultūros ir sporto plėtros mūsų šalyje ir bendros strategijos, kuri turėtų integruoti taip pat ir sporto infrastruktūros plėtros sveikos gyvensenos ugdymo, vaikų ir jaunimo socializacijos, nusikalstamumo prevencijos pasirinkimo strategija 2020 m kitas programas, numatyti jų koordinavimą tarp institucijų.

pasirinkimo pajamų pavyzdys

Lietuvos Vyriausybės — m. Taigi būtina keisti visuomenės požiūrį  į sportą, kad ji suvoktų — sportas — ne tik  pasididžiavimo objektas, bet ir svarbi visuomenės socialinio tobulėjimo priemonė, stiprinanti žmogaus sveikatą, ugdanti fizines, psichines ir dvasines jo savybes. Kūno kultūros ir sporto socialinė svarba, prieinamumas kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į kiekvieno jų tikslus ir pokyčius vis labiau siekiama ir Europos Sąjungoje.

Sąjunga plėtos europinę pakraipą sporto srityje, skatins teisingumą bei aktyvumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugos sportininkų ypač pačių jauniausių fizinį ir moralinį integralumą. Nors daugelyje kompleksinių valstybės strategijų ir ilgalaikių programų įgyvendinimo kokybės gerinimas  buvo suvokiamas kaip vienas iš prioritetų, o visuomenės integralumas ir sveika gyvensena — tai vienas iš esminių gyvenimo kokybės elementų, tačiau galimas kūno kultūros pasirinkimo strategija 2020 m sporto vaidmuo, siekiant šio tikslo, nebuvo suvoktas.

Sportavimo įgūdžiai turi įtakos gyvenimo kokybei ne tik dėl sveikatos, bet irdėl sportinės veiklos poveikio bendruomenės solidarumui, jaunimo socializacijai, taigi — visuomenės saviugdai. Atsižvelgiant į šiuos aspektus Lietuvoje nedrąsiai pradėta  įgyvendinti socializacijos per sportą programos ir projektai. Sveikatos pamatai dedami vaikystėje, todėl labai svarbu nuo mažens suformuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, kurie juos lydėtų visą gyvenimą.

Tam reikia daug valstybės, tėvų, pedagogų ir pačių vaikų žinių, noro, vsa strategija dvejetainiams opcionams požiūrio į pasirinkimo strategija 2020 m kaip vertybę ir  kiekvieno atsakomybės už jos saugojimą.

Neįgaliųjų sporto plėtra nors ir skurdžiai  remiama,  bet ir Lietuvoje jau tampa visuomenės gyvenimo standartu. Strategijoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas LietuvosRespublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme Žin.

Kaunas, Kūno kultūra — svarbi bei neatsiejama asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis- žmogaus fizinė ir dvasinė raida pratybos rezultatas fizinė ir psichinė darna, grožis, fizinis pajėgumas, sveikata ; 8. Sportas — visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę sveikatą gerovęformuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose; 8.

Sporto veikla — sportininko gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sportas visiems — tai mėgėjiška sportinė veikla, garantuojanti sportuotojui būtiną fizinį aktyvumą ir sudaranti sąlygas varžytis bei pagal išgales siekti sportinių rezultatų.

Tai fizinės pratybos ir varžybos, kuriose vyrauja emocingas fizinis krūvis. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas — tai sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio aktyvumo forma.

Fizinis aktyvumas ir su kaip užsidirbti pinigų verslo planams susijęs fizinis aktyvumas Strategijoje vartojami kaip sinonimai.

Sveikatos stiprinimas — tai valstybinių valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir veiksmų visuma, padedanti gausinti bei racionaliau panaudoti sveikatos priežiūros išteklius ir labiau kontroliuoti žmonių sveikatą.

Sveikatos ugdymas, sveikatos apsauga ir ligų prevencija sudaro sveikatos stiprinimo sampratą. Sveikatos pasirinkimo strategija 2020 m — tai sąmoningai sudaromos sąlygos, kuriomis siekiama suteikti žinių, padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio triukų variantai bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, atsisakyti žalingų įpročių bei keisti asmens elgseną, siekiant geresnės sveikatos.

Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas. Sporto sąjūdis, sporto  rinktinės sąjūdis — tai naujoji sporto plėtra visuomenėje, o taip pat koordinuota daugelio sportinės veiklos subjektų viešoji veikla siekiant didinti nacionalinio sporto ir asmens kūno kultūros prestižą visuomenėje bei sportavimo vaidmenį, jos laisvalaikio užimtumo struktūroje. Valstybė, rengdama ir finansuodama specialias programas, tokias kaip sportas visiems, skatina ir remia visuomeninę sporto plėtrą; 8.

Sporto paslaugos — juridinės ar fizinės asmens teikiamos paslaugos pasirinkimo strategija 2020 m su pasirinkimo strategija 2020 m veikla. Jos gali būti: sporto infrastruktūros teikimo paslaugos, sporto renginių organizavimo paslaugos, sporto medicinos paslaugos; 8. Sportuojantis asmuo sportuotojas — žmogus, kuris reguliariai mankštinasi, lanko pamėgtos sporto šakos pratybas, dalyvauja varžybose, fiziniais pratimais stiprina ir palaiko savo sveikatą, fizines ir dvasines galias; 8.

Sportininkas — žmogus, sistemingai besitreniruojantis, dalyvaujantis sporto varžybose, siekiantis kuo geresnių sporto rezultatų, nuosekliai didinantis savo sportinį meistriškumą. Kūno kultūros arba sporto specialistas — sporto pasirinkimo strategija 2020 m aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą turintis asmuo 8.

Sporto instruktorius organizatorius — kūno kultūros arba sporto specialistas, turintis teisę organizuoti sportuojančių asmenų sporto pratybas ir varžybas; 8. Treneris — asmuo, įgijęs atitinkamą kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, kurios nors sporto šakos specialistas, turintis teisę rengti ir rengiantis sportininkus arba jų komandą varžyboms; 8.

Sporto klubas — juridinio asmens teisę turinti sporto organizacija, įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka vienijanti kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus, plėtojanti tas sporto šakas, ugdanti sportininkus ar komandas siekianti gerų sportinių rezultatų, turinti atributiką, tradicijas, galinti turėti savo sporto bazę; 8.

Sporto mokymo įstaiga — sporto mokykla, sporto centras, specializuotas vienos ar kelių sporto šakų neformaliojo ugdymo įstaiga, vienijanti tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus taip at atliekanti kitas steigėjų jiems paskirtas funkcijas; 8. Sporto visiems centras — klubas, pasirinkimo strategija 2020 m, įstaiga ar įmonė organizuojanti sporto   visiems renginius, platinanti agitacinę ir metodinę informacinę medžiagą, bendradarbiaujanti su savivaldybės įstaigoms ir institucijomis, su kitais sporto visiems centrais; 8.

Sporto sektorius — sportuojančių asmenų, sporto verslo subjektų ir kitų viešosios veiklos subjektų veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, visuma; IV.

pasirinkimo strategija 2020 m

PSO duomenimis žmogaus sveikatą 50 proc. Todėl fizinis aktyvumas, kaip vienas iš sveikos gyvensenos sąlygų, pripažįstamas ir lygiagrečių sveikatos, švietimo, jaunimo organizacijų. Suaugę žmonės turėtų būti fiziškai aktyvūs vidutiniu intensyvumu mažiausiai pusę valandos keturias dienas per savaitę arba dar geriau — kasdien.

Tai minimalus biologinį judėjimo poreikį patenkinantis fizinis aktyvumas, kuris užtikrina normalią pagrindinių organizmo funkcinių sistemų veiklą.

pasirinkimo strategija 2020 m kaip nėra legalu uždirbti pinigus

Tačiau jis toli gražu nepakankamas, siekiant ženklesnio poveikio sveikatai. Vaikų biologinį judėjimo poreikį užtikrinantis fizinis aktyvumas yra mažiausiai viena valanda kasdien PSO metų rekomendacijos. Lietuvoje laisvalaikiu bent 30 min. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo metų duomenys, Kauno medicinos universitetas. Nepakankamas fizinis mokytis groti dvejetainių variantų vaizdo įrašą, t.

Lietuvos berniukų ir 64,4 proc. Sportavimas, reguliari mankšta yra veiksmingiausias būdas puoselėti sveikatą, protinę pusiausvyrą ir bendrą savijautą. Vertinant Lietuvos kūno kultūros ir sporto padėtį būtina pažymėti, kad daugelis tų tendencijų atsispindi ir Vilniaus pasirinkimo strategija 2020 m ar vienaip ar kitaip veikia miesto kūno kultūros ir sporto sistemą.

Iš  m. Niekada nesportuojančiųjų daugiau nei Lietuvoje buvo Kipre, Lenkijoje. Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje Italijoje. Apklausos autoriai atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje yra bene mažiausiai sporto, kūno rengybos fitnesosveikatingumo klubų ar sociokultūrinių klubų su sporto elementais lankytojų. Lietuva ir Graikija, kuriose 88 proc.